Kas yra IVF?
IVF – tai pagalbinio apvaisinimo technika, taikoma norint padėti poroms, kurioms diagnozuotas nevaisingumas, susilaukti vaikų. IVF yra termino “In Vitro Fertilizacija” (apvaisinimas mėgintuvėlyje) santrumpa ir reiškia kiaušialąsčių apvaisinimą laboratorijos sąlygomis.
Kaip atliekama pagalbinio apvaisinimo procedūra?
IVF taikoma tais atvejais, kai, nepaisant reguliarių lytinių santykių be apsaugos preimonių, pora negali susilaukti kūdikio. Jei būsimoji motina yra jaunesnė nei 35 metų ir jai nepavyksta pastoti metus reguliariai lytiškai santykiaujant be apsaugos priemonių (vyresnėms nei 35 metų moterims šis laikas sutrumpėja iki 6 mėn.), poroms rekomenduojama išsitirti dėl nevaisingumo.
Pagalbinio apvaisinimo procedūra turi būti atliekama darniai dirbančios profesionalios specialistų komandos. Norint pasiekti sėkmingų rezultatų šią komanda turi sudaryti akušeris- ginekologas, andrologas (urologas), embriologas, slaugytojai ir kitas aptarnaujantis personalas.
“Bahçeci” klinika už aukštą sėkmės procentą turi būti dėkinga puikiam komandiniam darbui.
Kiekvieną savaitę organizuojame 40-ties gydytojų susirinkimus, kurių metu visi mūsų gydytojai Turkijoje ir užsienyje įvertina kiekvieną atvejį atskirai ir parenka efektyviausią gydymo metodą. Tai, kad pacientų bylas vertina ne vienas, o 40 gydytojų, teigiamai veikia sėkmės rodiklius.
Atliekant pagalbinį apvaisinimą, iš būsimos motinos surinktos kiaušialąstės laboratorinėje aplinkoje apvaisinamos būsimo tėvo sperma ir tokiu būdu gaunami embrionai. Kurį laiką laboratorijoje stebima jų raida ir tada embrionai perkeliami į būsimos motinos gimdą. Praėjus maždaug 11 dienų po embriono perkėlimo moteriai atliekamas nėštumo testas.
Kam gali būti atliekama pagalbinio apvaisinimo procedūra?
Pagalbinis apvaisinimas rekomenduojamas poroms, kurios metus reguliariai lytiškai santykiaudamos be apsaugos priemonių negali susilaukti kūdikio. Jei moteris vyresnė nei 35-erių, šis laikas sutrumpėja iki 6 mėn. Poros, negalinčios pastoti per šį laikotarpį, turėtų kreiptis į gydytoją, kad patikrintų jų sveikatos būklę ir nustatytų reprodukcinį pajėgumą. Jei, atlikus tyrimus, pas vyrą arba moterį nustatomi pastojimui trukdantys veiksniai, rekomenduojama atlikti pagalbinio apvaisinimo procedūrą. Jei pora nenori iškart turėti vaikų, nustatomos jų reprodukcinės sveikatos problemos ir paskiriamas atitinkamas gydymas.
Kokiais atvejais rekomenduojama atlikti pagalbinį apvaisinimą?
Jei moterįs:
• Turi sumažėjusį kiaušidžių rezervą
• Skundžiasi nereguliariu menstruacijų ciklu (trumpesnis nei 21 diena arba ilgesnis nei 35 dienos, ypač jei padidėja svoris ir kūno plaukų augimas)
• Anksčiau sirgo kiaušidžių uždegimu
• Yra patyrusi negimdinį nėštumą (kuris buvo pašalintas chirurginiu būdu arba išgydytas vaistais)
• Jei buvo atlikta pilvo operacija (apendicito, žarnyno ar kitokios pilvo operacijos gali sukelti suaugimus ir kiaušitakių nepraeinamumą)
• Jei sirgo lytiškai plintančiomis ligomis
• Jei prieš nusprendusi pastoti naudojo kontraceptinę spiralę
• Jei diagnozuota endometriozė
Jei vyras:
• Yra sirgęs epideminiu parotitu (kiaulyte), kuris pakenkė sėklidėms
• Yra turėjęs sėklidžių traumą
• Patyrė nenusileidusių sėklidžių operaciją
• Sirgo lytiškai plintančiomis ligomis
• Turi priešlaikinės ejakuliacijos ir erekcijos problemų
• Yra dirbęs su chemikalais ar radiacijos veikiamoje aplinkoje
• Pirmojo laipsnio giminaičiai ar broliai turėjo nevaisingumo problemų
Atvejai, kai pagalbinio apvaisinimo procedūra neišvengiama:
• Jei kuris nors iš partnerių serga genetine liga (cistinė fibrozė, talasemija, hemofilija ir kt.).
• Norint apsaugoti partnerį nuo infekcinių ligų, tokių kaip hepatitas ir ŽIV.
• Jei atliekamas vėžio gydymas radioterapija arba chemoterapija.
Kaip pasiruošti pagalbinio apvaisinimo procedūrai?
Siekiant padidinti gydymo sėkmės tikimybę poros turi atitinkamai pasiruošti. Prieš pradedant pagalbinį apvaisinimą, poroms rekomenduojama bent 3 mėnesius sveikai gyventi. Pavyzdžiui, pirmasis žingsnis galėtų būti mesti rūkyti. Rūkymas labai kenkia tiek kiaušialąstėms, tiek spermatozoidams. Taip pat reikėtų atsisakyti alkoholio arba sumažinti jo kiekį iki minimumo. Norint pagerinti reprodukcinę sveikatą, rekomenduojama vartoti daug sezoninių vaisių ir daržovių, atsikratyti viršsvorio tokiais paprastais būdais kaip vaikščiojimas, bėgiojimas, važiavimas dviračiu.
Kaip reikia maitintis pagalbinio apvaisinimo proceso metu?
Jei poros, norinčios susilaukti kūdikio ir besikreipusios dėl pagalbinio apvaisinimo, rimtai reaguos į gydytojo patarimus, teigiamai paveiks gydymo procesą. Tuo laikotarpiu svarbu vengti streso, sveikai ir subalansuotai maitintis bei reguliariai mankštintis.
• Pagalbinio apvaisinimo proceso metu reikia vartoti daug skysčių – bent 2-3 litrus per dieną.
• Reikia mesti rūkyti ir nevartoti alkoholio
• Rekomenduotina laikytis vadinamos Viduržemio jūros dietos, pagrįstos vaisių, daržovių, neskaldytų grūdų, ankštinių daržovių ir jūros gėrybėmių vartojimu.
• Taip pat reikėtų vartoti žalias lapines daržoves ir riešutus, kuriuose gausu folio rūgšties.
Kokie pagalbinio apvaisinimo proceso etapai “Bahçeci” klinikose?
Pacientų, atvykusių į “Bahçeci” kliniką, laukia tokie etapai:
1-asis žingsnis: pokalbis su gydytojais, patikrinimas ir tyrimai
Pirmojo susitikimo metu porai, norinčiai pradėti gydymą, paaiškinamos nevaisingumo priežastys ir suteikiama išsami informacija apie atliekamus tyrimus. Svarbus abiejų sutuoktinių dalyvavimas pirmajame susitikime dėl informacijos suteikimo ir atsakymų į klausimus. Atvykdami į kliniką, pacientai turėtų atsinešti visus iki to laiko atliktų tyrimų rezultatus, jei turi – gimdos nuotrauką, dokumentus apie ankstesnes operacijas ar nevaisingumo gydymo metodus. Be to, jei kas nors iš poros serga diabetu, širdies ar kokiomis kitomis ligomis, gydytojui reikia pateikti visas turimas pažymas apie jas.
Į pirmą gydytojo apžiūrą nebūtina atvykti konkrečią menstruacijų ciklo dieną. Apžiūra gali būti atliekama bet kuriuo metu. Atlikus išsamų ginekologinį tyrimą ir ultragarsą, jei prireiks, gydytojas paskirs papildomus tyrimus. Pirminis tikslas yra nustatyti nevaisingumo priežastis. Tada pacientams bus parenkamas tinkamas gydymas ir, parinkus tinkamiausią laiką, jis bus pradėtas taikyti. Tai, kad kiekvienam pacientui parenkame individualų gydymo metodą, padidina sėkmės tikimybę.
Tyrimai moterims, kurioms bus pirmą kartą atliekamas pagalbinis apvaisinimas:
• Anti-HCV
• Anti- ŽIV 1-2
• HbsAg
• Prolaktino tyrimas
• Rubella IGG
• Laisvas T3
• Laisvas T4
• Hemograma
• Antimiuliarinio hormono tyrimas (AMH)
• FSH
• LH
• Estradiolis (E2)
• Progestronas (P4)
Tyrimai vyrams prieš pirmą kartą atliekamą pagalbinio apvaisinimo procedūrą:
• HbsAg
• Anti-HCV
• Anti- ŽIV 1-2
• Spermograma
2-asis žingsnis: kontroliuojama kiaušialąsčių auginimo procedūra
Būsimoji mama ateina į apžiūrą antrą ar trečią mėnesinių dieną ir ultragarsu įvertinama jos kiaušidžių būklė. Priklausomai nuo pacientės savijautos, tą dieną taip pat galima patikrinti ir hormonų kiekius.
Pagal gautus rezultatus gydytojas, norėdamas paskatinti moters kiaušidžių stimuliaciją, kad jos subrandintų kuo daugiau kiaušialąsčių, gali paskirti hormoninių preparatų prieš tai informavęs pacientę apie jų poveikį. Kiaušides reguliariai stimuliuojant hormonų injekcijomis, kuriose yra FSH ir HMG, susiformuoja daugybė folikulų (dangalų, kuriuose bręsta kiaušialąstės).
Susiformavusių folikulų skaičius tiesiogiai veikia gydymo sėkmę. Dėl šios priežasties pradinė hormonų injekcijų dozė nustatoma atsižvelgiant į moters amžių, svorį ir ankstesnius gydymo procesus, jei tokių buvo. Folikulų raida stebima matuojant estrogeno kiekį kraujyje ir ultragarsu nustatant folikulų kiekį bei dydį. Įvertinus šiuos duomenis nustatoma reikiama injekcijų, kurių sudėtyje yra FSH ir HMG, dozė kiaušialąsčių vystymosi fazėje.
Maždaug po 8–10 dienų hormonų injekcijų, kai didžiausias folikulas pasiekia 18–20 mm dydį, atliekama HCG injekcija, kuri stimuliuoja folikulų plyšimą.
3-asis žingsnis: kiaušialąsčių surinkimo ir spermatozoidų paėmimo procedūros
Pagalbinio apvaisinimo proceso metu apvaisintų kiaušialąsčių surinkimas vad. punkcija. Praėjus maždaug 34–36 valandoms po folikulų plyšimo stimuliacijos, pritaikoma bendroji nejautra ir trumpos chirurginės procedūros metu kiaušialąstės surenkamos per makštį. Ši procedūra užtrunka apie 10 min. ir yra neskausminga. Po procedūros 2val. pailsėjusi pacientė išleidžiama namo. Surinktos kiaušialąstės laboratorinėje aplinkoje paruošiamos injekcijos procesui. Tuo metu vyras specialiame kambaryje masturbacijos būdu į sterilų indą surenka savo spermą. Masturbacijos metu negalima naudoti lubrikantų, muilo ar kitų spermos kokybei galinčių pakenkti medžiagų. Gauta sperma perduodama į laboratoriją, kur, atlikus reikalingas procedūras, pradedamas apvaisinimo procesas.
4-asis žingsnis: apvaisinimo procedūra “Bahçeci” laboratorijoje
Po įvertinimo laboratorijoje atrinktos apvaisinimui tinkamiausios kiaušialąstės apvaisinamos atrinktais spermatozoidais ir pradedama stebėti, kaip vystysis embrionai. Apvaisinimas atliekamas dviem būdais. Taikant klasikinį IVF metodą, kiaušialąstė ir spermatozoidai paliekami toje pačioje aplinkoje ir laukiama, kad judriausi spermatozoidai natūraliai apvaisintų kiaušialąstę. Taikant injekcijos metodą, atrinkta geriausia spermatozoidų ląstelė mikrokanulėmis įšvirkščiama į kiaušialąstę. Metodą gydytojas pasirenka įvertinęs pacientų kiaušialąsčių ir spermos ypatybes ir ankstesnes gydymo istorijas.
Po apvaisinimo kiaušialąstės patalpinamos į specialų prietaisą, vad. inkubatoriumi, kuris puikiai imituoja gimdos aplinką ir kuriame galima kasdien stebėti embriono raidą. Kasdieninio stebėjimo tikslas yra išsirinkti aukščiausios kokybės embrioną, turintį didžiausią tikimybę prisitvirtinti prie gimdos.
“Bahçeci” laboratorijose embrionų auginimui, stebėjimui ir atrankai naudojami specialūs inkubatoriai su dinaminėmis embrionų stebėjimo sistemomis. Šių prietaisų, dar vadinamų embrioskopais, dėka embrionus galima nuolat stebėti nekeičiant jų aplinkos ir tokiu būdu tiksliai ir saugiai pasirinkti didžiausią nėštumo potencialą turintį embrioną.
Pažangi embriologijos laboratorija yra vienas svarbiausių veiksnių, tiesiogiai veikiančių gydymą. „Bahçeci“ laboratorijose, aprūpintose pažangiausiomis technologijomis, naujausi prietaisai ir metodai naudojami tuo pat metu kaip ir pirmaujančiuose pasaulio vaisingumo klinikose. Didelės investicijos į embriologijos laboratorijas padidina gydymo sėkmę ir nėštumo tikimybę.
5-asis žingsnis: embriono perkėlimas
Embrionų perkėlimas yra trumpiausias, bet svarbiausias pagalbinio apvaisinimo etapas. Nepavykus tinkamu laiku ar tinkamomis sąlygomis į gimdą perkelti embriono ar embrionų, kurie buvo subrandinti ir atrinkti gydymo metu, gali kilti pavojus viso gydymo sėkmei. Dėl šios priežasties embriono perkėlimą atliekančio gydytojo patirtis ir sėkmė šioje srityje yra tokia pat svarbi, kaip ir embriono kokybė bei atranka.
Embriono perkėlimo procesas nėra skausmingas, todėl nuskausminimas naudojamas itin retai. Priklausomai nuo embrionų skaičiaus ir išsivystymo, moters amžiaus, ankstesnių pagalbinio apvaisinimo mėginimų skaičiaus ir daugelo kitų parametrų, embriono perkėlimas atliekamas praėjus 2–6 dienoms po punkcijos (kiaušialąsčių surinkimo proceso). Tam tikrą brandą pasiekęs embrionas specialaus kateterio pagalba perkeliamas į gimdą.
Jei po perkėlimo laboratorijoje liko besivystančių geros kokybės embrionų, apie tai pranešama pacientams. Jiems pageidaujant embrionus galima užšaldyti ir saugoti klinikoje, kad vėliau vėl panaudoti. Embrionų užšaldymas yra nepaprastai svarbus todėl, kad suteikia papildomo gydymo galimybę.
6-asis žingsnis: gydymas vaistais po perkėlimo
Po perkėlimo pradedamas gydymas vaistais, skatinantis embriono pritvirtinimą prie gimdos sienelės. Gydytojas viską išsamiai paaiškina apie vaistų dozavimą ir vartojimą. Gydymo pradžioje paskirtos hormonų injekcijos ir tabletės paprastai toliau vartojamos ir po perkėlimo. Juos reikia vartoti iki tos dienos, kai bus atliekamas nėštumo testas. Po embriono perkėlimo gali būti pastebimas krūtų jautrumas, tepimas rausvai rudomis dėmėmis ir skausmas kirkšnyse. Jei šie nusiskundimai stiprėja, reikėtų kreiptis į gydytoją.
7- asis žingsnis: į ką reikia atkreipti dėmesį po perkėlimo
Po perkėlimo procedūros pacientė turi pusvalandį pailsėti klinikoje. Po to, dar dieną pailsėjusi namuose, ji gali tęsti savo kasdienį gyvenimą vengdama sunkių daiktų kilnojimo ir staigių judesių, eiti į darbą ar keliauti. Poros, atvykstančios iš už miesto ribų, po perkėlimo gali važiuoti namo, jei kelias ne ilgesnis nei 2-3 valandos. Pacientė ir tolesnėmis dienomis turėtų vartoti paskirtus vaistus taip, kaip nurodė gydytojas.
Pacientei negalima rūkyti, gerti kavos, vartoti alkoholio ir iki apžiūros dienos reikia vengti lytinių santykių. Rekomenduojami lengvi pasivaikščiojimai ir sveika mityba.
8-asis žingsnis: nėštumo testas
Praėjus 11 dienų nuo perkėlimo, būsimajai mamai iš kraujo mėginio mūsų klinikoje atliekamas beta-hCG tyrimas. Kai kuriais atvejais po 2 dienų tyrimą tenka pakartoti.
Nėštumą galima nustatyti ir atliekant šlapimo testą namuose, tačiau jis ne visada rodo tikslų rezultatą. Dėl šios priežasties geriausia atlikti beta-hCG tyrimą.
Kaip pagalbinio apvaisinimo procese atrenkami perkėlimui tinkami embrionai?
Embrionas perkėlimui atrenkamas pagal kokybę. Embriono kokybė vertinama atsižvelgiant į pacientės amžių, gautų embrionų skaičių ir išsivystymą. Kai kurioms pacientėms tinkamiausias yra perkėlimas antrą dieną, kai kurioms – trečią, o kai kurių embrionas stebimas iki 5 dienos ir perkėlimas atliekamas blastocistos stadijoje. Embriologas ir gydytojas, atsižvelgdami į pacientės amžių, ankstesnius pagalbinio apvaisinimo procesus ir embriono kokybę, nusprendžia, kada ir kiek embrionų perkelti.
Kaip pasirinkti vaisingumo kliniką? Kodėl turėtume rinktis “Bahçeci”?
Renkantis vaisingumo kliniką būtina atkreipti dėmesį į darbuotojų patirtį, techninę įrangą laboratorijoje ir sėkmės rodiklius. “Bahçeci Health Group” – tai didžiulė šeima, galinti pasigirti 24 metų patirtimi ir daugiau nei 70 tūkst. sveikų kūdikių. Pažangiausiomis technologijomis aprūpintų embriologijos laboratorijų ir kvalifikuotų gydytojų bei embriologų dėka įgyvendiname tūkstančių šeimų svajones.
Už aukštus “Bahçeci” klinikų sėkmės rodiklius esame skolingi puikiam komandiniam darbui. Kiekvieną savaitę organizuojame 40-ties gydytojų susirinkimus, kurių metu visi mūsų gydytojai Turkijoje ir užsienyje atskirai įvertina kiekvieną atvejį ir parenka efektyviausią gydymo metodą. Tai, kad pacientų bylas vertina ne vienas, o 40 gydytojų, teigiamai veikia sėkmės rodiklius.
Kokie metodai didina pagalbinio apvaisinimo sėkmę?
“Bahçeci” klinikose pagalbinis apvaisinimas palaikomas sėkmę didinančiais metodais. Daug investavusi į modernią embriologijos laboratoriją, mūsų klinika taiko naujausius gydymo metodus kartu su pirmaujančiais pasaulio centrais. Pagalbinio apvaisinimo sėkmę didinantys metodai yra šie:
“EMMA” ir “ALİCE” tyrimai: šie nauji tyrimai padidina sėkmės tikimybę pacientams, patyrusiems pasikartojančius persileidimus ir nesėkmingus pagalbinio apvaisinimo bandymus. „EMMA“ ir „ALİCE“ tyrimai, leidžiantys atlikti itin išsamų gimdos audinio tyrimą, pirmą kartą Turkijoje buvo pritaikyti ir iki šiol taikomi tik “Bahçeci” vaisingumo klinikose. Norint, kad pagalbinis apvaisinimas būtų sėkmingas, svarbus ne tik sveikas embrionas, bet ir sveika gimda. “EMMA” ir “ALICE” tyrimų dėka prieš embriono perkėlimą galima atlikti itin išsamų gimdos aplinkos tyrimą ir tuo būdu stipriai padidinti pastojimo tikimybę.
ERA (endometriumo imlumo tyrimas): šis tyrimas atliekamas tais atvejais, kai, nepaisant geros kokybės embrionų perkėlimo, pastoti nepavyksta, nes kyla sunkumų su embriono prisitvirtinimu prie gimdos sienelės. Tyrimo metu iš pacientės gimdos vidaus paimamas audinio mėginys ir ištiriamas genetiškai. Šio tyrimo metu išmatuojamas daugiau nei 200 genų, atliekančių svarbų vaidmenį embrionui prisitvirtinant prie gimdos, aktyvumas ir nustatoma tinkamiausia diena prisitvirtinimui.
IMSI (Intracitoplazminė morfologiškai atrinktų spermatozoidų injekcija): šis metodas dažniausiai naudojamas vyrų nevaisingumo atvejais. Naudojant specialų mikroskopą, sperma padidinama iki 8000 kartų ir nustatomos morfologinės spermatozoidų problemos. IMSI technikos dėka pasiekiamas geresnis embrionų vystymasis, didesnis nėštumų skaičius ir mažiau persileidimų.
Genetiniai tyrimai: taikant NGS, Mitoscore, aCGH, CGT ir PGD tyrimus nustatomos įvairios genetinės anomalijos. Genetiniai tyrimai ypač svarbūs tokiais atvejais kaip pasikartojantys persileidimai ar gimusio kūdikio netektis.
ICSI (Intracitoplazminė spermatozoido injekcija): tai metodas, naudojamas gydant vyrų nevaisingumo problemas. Jis taikomas pacientams, turintiems mažą spermatozoidų kiekį, prastą spermatozoidų judrumą ar blogą spermos struktūrą. Taikant ICSI metodą, spermatozoidai laboratorijos aplinkoje įšvirkščiami į kiaušinėlį. Palyginti su klasikiniu IVF metodu, šios technikos apvaisinimo tikimybė yra daug didesnė.
Embrioskopas: tai sistema, leidžianti 24val. per parą stebėti embriono vystymąsi. Embrioskopo dėka galima pamatyti kiekvieną embrionų vystymosi akimirką ir pakartotinai išnagrinėti vaizdo įrašus. Tai leidžia išsirinkti embrioną, užtikrinsiantį didesnę pastojimo tikimybę.
Gimdos poilsis: žinoma, kad vaistai, vartojami pagalbinio apvaisinimo metu, gali neigiamai paveikti gimdos gleivinę. Dėl to sumažėja embriono galimybė prisitvirtinti prie gimdos. Siekiant pašalinti šį neigiamą poveikį, gauti geros kokybės embrionai užšaldomi ir gydymas pertraukiamas 1-2 mėnesiams. Per tą laiką gimda pailsi ir tada atliekamas embriono perkėlimas.
Kokie yra pagalbinio apvaisinimo gydymo metodai?
IUI (intrauterine inseminacija): iš vyro paimta geros kokybės sperma specialiu kateteriu sušvirkščiama tiesiai į moters gimdą. Šiuo atveju apvaisinimas neatliekamas laboratorinėje aplinkoje.
Klasikinė IVF (In Vitro Fertilizacija): iš būsimos motinos surinktos kiaušialąstės laboratorinėje aplinkoje apvaisinamos būsimo tėvo sperma ir tokiu būdu gaunami embrionai. Tada, atrinkus geriausios kokybės embrioną ar embrionus, jie perkeliami į moters gimdą.
IMSI (Intracitoplazminė morfologiškai atrinktų spermatozoidų injekcija): naudojant specialų mikroskopą, sperma padidinama iki 8000 kartų ir atrenkami morfologiškai sveikiausi spermatozoidai. Tada ICSI arba klasikiniu IVF būdu gaunamas embrionas.
ICSI (Intracitoplazminė spermatozoido injekcija): taikant šį metodą, atrinkti geriausi spermatozoidai laboratorijos aplinkoje įšvirkščiami į kiaušialąstę. Atliekant klasikinę IVF procedūrą spermatozoidai ir kiaušinėliai paliekami toje pačioje aplinkoje ir tikimasi, kad įvyks natūralus apvaisinimas, o ICSI atveju apvaisinimo procesas atliekamas suleidžiant spermatozoidus į kiaušialąstę.
Koks pagalbinio apvaisinimo sėkmės procentas?
Gydymo sėkmės procentas skiriasi priklausomai nuo pacientų amžiaus ir nevaisingumo priežasties.
Svarbiausias veiksnys, lemiantis sėkmę, yra pakankamas kiaušialąsčių skaičius ir gera kokybė. Kitaip tariant, kiaušidžių rezervo būklė tiesiogiai veikia gydymo sėkmę. Kiaušialąsčių skaičius pas moteris mažėja su amžiumi, todėl gydymui jis labai svarbus. Siekiant padidinti sėkmės tikimybę poroms, norinčioms susilaukti vaikų, svarbu negaištant laiko pradėti gydymą.
Kuo jaunesnė moteris ir kuo geresnis jos kiaušidžių rezervas, tuo didesnė nėštumo tikimybė. 20–30 metų moterims, turinčioms gerą kiaušidžių rezervą, nėštumo tikimybė siekia 50–60%. Nors 40 metų moterų savaiminio nėštumo rodiklis yra tik 2%, gydant pagalbinio apvaisinimo metodu šis rodiklis padidėja iki 20%. Sulaukus 44–45 metų amžiaus, pagalbinio apvaisinimo sėkmės tikimybė yra maža ir šis rodiklis siekia maždaug 5%.
Ar pagalbinis apvaisinimas reiškia daugiavaisį nėštumą?
Paplitusi nuomonė, kad atliekant pagalbinį apvaisinimą dažniausiai gimsta dvyniai arba tryniai. Tai – netiesa. Pagal įstatymus pacientėms iki 35 metų leidžiama perkelti tik 1 embrioną. Tai užkerta kelią daugiavaisio nėštumo tikimybei. Jei moteris yra vyresnė nei 35 metų, leidžiama perkelti 2 embrionus. Šiuo atveju egzistuoja dvynių gimimo galimybė, tačiau daugiau nei 2 embrionai niekada neperkeliami.
Kiek laiko trunka pagalbinis apvaisinimas?
Gydymas paprastai prasideda antrą ar trečią moters mėnesinių dieną. Tai pats tinkamiausias laikas pradėti brandinti esamus kiaušinėlius naudojant hormonų injekcijas ir vaistus. Gydymo metu moteris turėtų reguliariai lankytis mūsų vaisingumo klinikoje kiaušialąsčių įvertinimui, kraujo tyrimams ir vaistų kontrolei. Kiaušialąstėms pasiekus reikiamą brandą, atliekamas jų surinkimas ir perkėlimas. Pagalbinio apvaisinimo procesas vidutiniškai užtrunka 3 savaites.
Ar po pagalbinio apvaisinimo gimę vaikai būna sveiki?
Tyrimais nustatyta, kad vaikai, gimę po pagalbinio apvaisinimo, sveikatos požiūriu niekuo nesiskiria nuo vaikų, pradėtų natūraliais būdais. Nėštumo formavimasis ir vaisiaus vystymosi procesas gimdoje vyksta natūraliai. Pagalbinis apvaisinimas negali salygoti jokių chromosomų anomalijų ar vėlesniame amžiuje pasireiškiančių ligų. Priešingai, kadangi dalis IVF gydymo vyksta laboratorinėje aplinkoje, kai kurios ligos diagnozuojamos dar prieš kūdikio gimimą. Poroms, kurių šeimose yra genetinėmis ligomis sergančių žmonių, atliekama genetinė embrionų atranka apsaugo kūdikius nuo genetinių ligų.
Ar pastojus nuo pagalbinio apvaisinimo įmanoma pagimdyti natūraliai?
Nėštumas po pagalbinio apvaisinimo niekuo nesiskiria nuo pradėto natūraliai, todėl pacientės po pagalbinio apvaisinimo gali normaliai gimdyti. Vis dėlto, jei būsimoji motina yra vyresnio amžiaus, jeigu jai buvo atliktos tam tikros chirurginės operacijos ir jei yra rizikingas daugiavaisis nėštumas, rekomenduojama atlikti cezario pjūvį. Visada pirmenybė teikiama patikimiausiam metodui motinos ir kūdikio sveikatos atžvilgiu.
Kokios pagalbinio apvaisinimo kainos?
Pagal galiojančius įstatymus internetinėje svetainėje negalime skelbti informacijos apie kainas. Norėdami gauti tikslesnę informaciją apie šią procedūrą galite užpildyti mūsų kontaktinę formą arba susisiekti su mumis telefonu 444 39 49.