Policistinių kiaušidžių sindromas – tai gana dažnas ovuliacijos sutrikimas, diagnozuojamas kas dešimtai moteriai. Tai rimta liga, kurios metu dėl insulino kiekio padidėjimo atsiradę hormonų sutrikimai gali sukelti net nevaisingumą. Dėl šios priežasties moterys turėtų kasmet reguliariai tikrintis pas ginekologą.
Kokie policistinių kiaušidžių sindromo simptomai?
Dažniausi šios ligos simptomai yra šie: nereguliarios mėnesinės arba visiškas jų nebuvimas, spuoguotumas, padidėjęs plaukuotumas ant veido ir kūno, akantozis nigrikans vadinamas odos spalvos pakitimas ant sprando, rankų, krūtinės ir kirkšnių, plaukų slinkimas ir viršsvoris.
Be to, atliekant vaginalinį ultragarsą, aptinkama daug mažų folikulinių cistų (6–10 mm dydžio policistinio pobūdžio dariniai). Toks vaizdas sutinkamas pas 20% vaisingo amžiaus moterų.
Pagrindinis šio sindromo simptomas – atsparumas insulinui ir su tuo susijęs padidėjęs insulino kiekis nevalgius. Hiperinsulinemija skatina vyriškų hormonų gamybą, kurių didelis kiekis paveikia kiaušidžių funkcijas kontroliuojantį smegenų centrą ir sukelia nevaisingumą.
Policistinių kiaušidžių sindromo priežastys
Tikslios policistinių kiaušidžių sindromą sukeliančios priežastys nežinomos. Nustatyta, kad tai – genetinė liga ir nuo jos kenčiančių moterų šeimose dažnai sutinkami cukriniu diabetu sergantys, nutukę, aukštą spaudimą ir didelį riebalų kiekį kraujyje turintys ir nuo nevaisingumo, didelio plaukuotumo ir nereguliarių mėnesinių ciklų kenčiantys giminaičiai.
Dažniausiai ši liga atsiranda paauglystėje dėl netinkamos hormoninės sistemos veiklos. Policistinių kiaušidžių sindromas sutinkamas vis dažniau dėl mūsų laikais vis didėjančio antsvorio turinčių vaikų skaičiaus.
Policistinių kiaušidžių sindromo gydymas
Pacientėms, turintiems antsvorio, pirmasis policistinių kiaušidžių sindromo gydymo žingsnis yra svorio metimas. Labai svarbu pradėti sveiką ir aktyvų gyvenimo būdą. Dietos ir mankštos pagalba pasiekus idealų svorį galima sureguliuoti ovuliacijos funkcijas. Tokiu būdu mėnesinių ciklas normalizuosis ir padidės nėštumo tikimybė.
Norint sureguliuoti androgenų gamybą gali būti paskiriamos kontraceptinės tabletės ir taip sureguliuojamas menstruacijų ciklas. Plaukuotumo mažinimui skiriami tokie vaistai kaip ciproterono acetatas, flutamidas, finasteridas ir pan. Metforminas, vaistas nuo cukrinio diabeto, gali būti naudojamas norint sumažinti androgenų gamybą ir dėl žinomo teigiamo jo poveikio ovuliacijai.
Kartais cistas tenka pašalinti chirurginiu būdu. Tačiau policistinių kiaušidžių operacija atliekama tik tais atvejais, kai vaistai ar kiti gydymo metodai neveikia. Tai – gana paprasta operacija, tačiau kaip ir po kiekvienos operacijos yra komplikacijų tikimybė.
Jei pacientė nori susilaukti vaiko, reikia pradėti atitinkamą gydymą. Dėl lėtinės anovuliacijos (ovuliacijos sutrikimu), atsirandančias pas moteris, sergančias šia liga, endometriumas (vidinis gimdos sluoksnis) yra nuolat veikiamas estrogeno hormono, o tai padidina endometriumo vėžio tikimybę. Kitas šio gydymo tikslas yra užkirsti kelią vėžiui.
Pacientėms, norinčioms susilaukti vaikelio, skriami ovuliaciją stimuliuojantys vaistai. Jei pradėjus vartoti klomifeno citratą nepavyksta gauti norimo rezultato, paskiriami veiksmingesni vaistai.
Jei išmėginus visus gydymo metodus pacientei nepavyko pastoti, taikoma pagalbinio apvaisinimo procedūra. Norėdami gauti išsamią informaciją apie pagalbinį apvaisinimą spauskite čia.
