Kiaušintakių obstrukcija, kitaip vadinama nepraeinamumu, yra viena dažniausių nevaisingumo priežasčių. Gimdą su kiaušidėmis iš abiejų pusių jungia kanalai, vad. kiaušintakiais. Trečdalį moterų nevaisingumo atvejų sukelia šių kanalų užsikimšimas.
Gali būti užsikimšusi vidinė kiaušintakio dalis, išorinė dalis gali būti prilipusi prie aplinkinių audinių arba vidinę dalį dengiančios ciliarinės ląstelės gali neatlikti savo funkcijų.
Tokiais atvejais kiaušialąstė negali patekti į kiaušintakį arba net jei patenka, spermatozoidai negali pasiekti kiaušialąstės ir jos apvaisinti kiaušinėlio dėl kiaušintakio judesių patologijos. Kai kuriais atvejais, net jei apvaisinimas įvyksta, susiformavęs embrionas negali pasiekti gimdos ir užsimezga negimdinis nėštumas.
Kokios kiaušintakių nepraeinamumo priežastys?
Dažniausia priežastis yra negydytos arba netinkamai gydomos infekcijos. Paprastai šių infekcijų šaltiniais būna anksčiau patirtos dubens infekcijos, lytiškai plintančios infekcijos, spiralės naudojimas, persileidimas ar pogimdyminės infekcijos.
Anksčiau patirtos dubens ar pilvo vidaus operacijos gali sukelti kiaušintakių sukibimą (perforuotas apendicitas). Taip pat riziką padidina anksčiau patirtas negimdinis nėštumas. Endometriozė gali taip pat sukelti kiaušintakių nepraeinamumą.
Kokie kiaušintakių nepraeinamumo simptomai?
Dauguma moterų nežino, kad jų kiaušintakiai užsikimšę, kol neateina išsitirti dėl nevaisingumo. Kai kurios skundžiasi dideliais pilvo arba kirkšnies skausmais mėnesinių metu.
Kadangi endometriozė ar bet kokia ankstesnė infekcija yra pagrindinės kiaušintakių obstrukcijos priežastys, jų simptomai gali būti ir kiaušintakių nepraeinamumo simptomai.
Kaip nustatomas kiaušintakių nepraeinamumas?
Norint diagnozuoti kiaušintakių nepraeinamumą dažniausiai atliekamas radiologinis gimdos tyrimas (HSG – histerosalpingografija). HSG padeda įvertinti gimdos ir kiaušintakių būklę. Atliekant įprastą rentgeno nuotrauką gimdos ir kiaušintakių nesimato, o norint juos pamatyti pro gimdos kaklelį suleidžiamas specialaus skysčio ir tada padaroma rentgeno nuotrauka.
Tokiu būdu nustatomas gimdos sienelių ir kiaušintakių struktūra bei pralaidumas. Atliekant HSG galima nustatyti vidinės gimdos sienelės patologijas ir kiaušintakių problemas. HSG procedūra trunka apie 15-20 minučių ir gali sukelti menstruacijų skausmą primenančius pojūčius. Norint visai nejusti skausmo galima pritaikyti nejautrą.
Prieš HSG pacientė paguldoma ant stalo ir pritvirtinamas plėtiklis. Gimdos kaklelis išvalomas ir per jį plonu kateteriu leidžiamas specialus skystis. Stebint šio skysčio tekėjimą pro gimdą į kiaušintakius matomos gimdos sienelių ir kiaušintakių patologijos ir fiksuojamos rentgeno nuotraukose. Norint išvengti infekcijos rizikos prieš tyrimą pacientei reikia paskirti antibiotikų.
Kartais dėl skausmo sukeltų spazmų vieta, kur kiaušintakiai jungiasi su gimda, gali atrodyti užsikimšusi. Dėl šios priežasties prieš procedūrą patartina duoti nuskausminamųjų. HSG metu aiškiai nesimato, jei išorinė kiaušintakių dalis būna prilipusi prie aplinkinių audinių.
Norint tiksliai patikrinti kiaušintakių praeinamumą galima atlikti laparoskopiją (pilvo ertmės apžiūrą specialia kamera). Laparoskopijos metu galima tiksliai nustatyti, ar kiaušintakiai, atrodę užsikimšę dėl gimdos spazmų, iš tiesų yra atviri. Laparoskopijos metu aiškiai matoma, ar leidžiamas skystis prateka pro kiaušintakius, ar kiaušintakiai išorėje sulipę su aplinkiniais audiniais, ar pilvo viduje yra sąaugų bei diagnozuoti ligą, vadinamą endometrioze.
Diagnostinės laparoskopijos atlikimui paciento nereikia hospitalizuoti, ji užtrunka maždaug pusvalandį ir atliekama taikant bendrąją nejautrą. Laparoskopijos metu per vieną arba du mažus įpjovimus bamboje ir pilvo apačioje įkišami specialūs chirurginiai įrankiai ir optinis prietaisas su šviesele. Siekiant lengvai pamatyti pilvo ertmę ir išvengti galimų kraujagyslių bei žarnyno pažeidimų, pilvas pripučiamas suleidus 3-4 litrus anglies dvideginio dujų. Laparoskopijos metu per telemonitorių vizualizuojamas vidinis pilvo paviršius, galima pamatyti patologijas, susijusias su kiaušidėmis, gimda ir išoriniais kiaušintakių paviršiais.
Jei pilvo viduje ir išoriniuose kiaušintakių paviršiuose yra sulipimų, juos galima atidalinti procedūros metu. Laparoskopijos metu stebimas per gimdos kaklelį leidžiamo skysčio (dažniausiai metileno mėlynojo) pratekėjimas pro kiaušintakius ir tokiu būdu aptinkami užsikimšimai (jei yra). Baigus laparoskopiją iš pilvo išleidžiamos suleistos anglies dvideginio dujos, nes jos po operacijos gali sukelti pacientui nepatogumų, tokių kaip pečių skausmas ir pilvo pūtimas. Paprastai tokie nusiskundimai išnyksta per 24–48 valandas.
Ar moteris su kiaušintakių nepraeinamumu gali pastoti?
Mikrochirurginis metodas ne visada gali būti sėkmingas gydant nevaisingumą dėl kiaušintakių nepraeinamumo. Pacientėms, kurių kiaušintakiai stipriai pakenkti, mažas kiaušidžių rezervas arba kurios yra vyresnio amžiaus, reikėtų pagalvoti apie pagalbinio apvaisinimo procedūrą. Atliekant pagalbinį apvaisinimą kiaušintakių patologiją galima aplenkti.
Vienintelė išimtis yra atvejai, kai ultragarsu pastebimas patinusiame kiaušintakyje susikaupęs skaidrus šviesiai geltonos spalvos skystis (tai vad. hidrosalpinxu) – tokiu atveju prieš pagalbinį apvaisinimą rekomenduojama laparoskopijos metu kiaušintakį pašalinti arba atkirsti nuo gimdos. Taip padarius padidėja pagalbinio apvaisinimo sėkmės tikimybė.
