Vamzdžio obstrukcija

Kiaušintakių užsikimšimas, dar žinomas kaip kiaušintakių pažeidimas, yra viena dažniausių nevaisingumo priežasčių. Gimda yra sujungta su kiaušidėmis kanalais, vadinamais kiaušintakiais, besitęsiančiais iš abiejų pusių. Trečdalis moterų nevaisingumo atvejų atsiranda dėl šių vamzdelių užsikimšimo.

Vamzdžio spindis, tai yra jo vidinė dalis, gali būti užsikimšęs, jo išorinė dalis gali būti prilipusi prie aplinkinių audinių arba gali neveikti jo vidinę dalį dengiančios ciliarinės ląstelės. Tokiais atvejais kiaušialąstė vamzdelyje negali būti arba net jei ir yra, spermatozoidai negali pasiekti vamzdelio ir apvaisinti kiaušinėlio dėl vamzdelio judesių patologijos. Kai kuriais atvejais, net jei įvyksta apvaisinimas, susidaręs embrionas negali pasiekti gimdos ir atsiranda negimdinis nėštumas.

Dažniausia priežastis yra infekcijos, kurios niekada nebuvo gydomos arba buvo netinkamai gydomos. Paprastai infekcijos šaltinis gali būti ankstesnės dubens infekcijos, lytiškai plintančios infekcijos, IUD naudojimas, persileidimas ar pogimdyminės infekcijos.

Ankstesnės dubens ar pilvo operacijos gali sukelti vamzdelių sukibimą. Tai gali sukelti ypač perforuotas apendicitas. Anksčiau buvęs negimdinis nėštumas padidina riziką. Endometriozės (šokolado cistos) atvejais taip pat gali užsikimšti vamzdeliai.

Dauguma moterų nežino, kad jų vamzdeliai yra užsikimšę, kol nebus ištirtas dėl nevaisingumo. Kai kurie žmonės skundžiasi menstruaciniu ar kirkšnies skausmu.

Kadangi endometriozė (šokolado cista) ir bet kokia ankstesnė infekcija yra pagrindinės vamzdelių obstrukcijos priežastys, jos simptomai gali būti laikomi vienu iš vamzdelio obstrukcijos simptomų.

Diagnozei nustatyti naudojama dažniausiai naudojama gimdos plėvelė, būtent HSG (histerosalpingografija). HSG yra rentgeno nuotrauka, kuri apžiūri gimdą ir vamzdelius. Gimdos ir vamzdelių įprastu rentgenu nematyti Kad jie būtų matomi, per gimdos kaklelį suleidžiamas specialus skystis ir šiuo metu daroma rentgeno nuotrauka.

Taip gaunama informacija apie gimdos sienelių ir vamzdelių sandarą bei pralaidumą. HSG gali atskleisti patologijas, susijusias su vidine gimdos sienele ir vamzdelių problemomis. HSG nuskaitymas trunka maždaug 15-20 minučių ir paprastai jaučiamas skausmas, panašus į menstruacinį skausmą. Šaudymas taip pat gali būti atliekamas naudojant anesteziją, kad būtų išvengta skausmo.

HSG skenavimo metu pacientas guli ant stalo ir įkišamas spenelis. Gimdos kaklelis išvalomas, įvedamas plonas kateteris ir per šį kateterį suleidžiamas specialus skystis, kurį vadiname radioaktyviąja medžiaga. Stebimas šio skysčio nutekėjimas į gimdą, o iš ten į vamzdelį, stebimos ir rentgeno filmuose fiksuojamos gimdos sienelių ir vamzdelių patologijos.

Prieš ekstrakciją reikia duoti antibiotikų, kad sumažėtų HSG sukeltos infekcijos galimybė. Kartais dėl skausmo toje vietoje, kur vamzdelis susitinka su gimda, gali atsirasti užsikimšimas dėl spazmo. Dėl šios priežasties prieš filmuojant derėtų duoti nuskausminamųjų. HSG nesuteikia aiškios informacijos apie išorinės vamzdelio dalies sukibimą su aplinkiniais audiniais.

Taip pat galima atlikti laparoskopiją (žiūrint į pilvą fotoaparatu), siekiant tiksliai nustatyti, ar vamzdeliuose nėra užsikimšimo. Laparoskopijos metu gali paaiškėti, kad kai kurie vamzdeliai, kurie atrodo uždaryti dėl susitraukimų gimdos plėvelės metu, iš tikrųjų yra atviri.

Taikant laparoskopiją, ligą, vadinamą endometrioze, galima diagnozuoti vizualiai, matant, ar vamzdeliais praeina skystis, ar vamzdeliai sukimba su aplinkiniais audiniais, taip pat ar pilvo srityje yra sąaugų.

Diagnostinė laparoskopija – tai operacija, kuriai paprastai nereikia hospitalizuoti, ją galima atlikti per pusvalandį ir atliekama taikant bendrąją nejautrą. Atliekant laparoskopiją per vieną ar du nedidelius pjūvius bamboje ir pilvo apačioje įvedami specialūs instrumentai ir apšviestas optinis prietaisas.

Siekiant lengvai matyti pilvo vidų ir išvengti galimų kraujagyslių bei žarnyno traumų, pilvo vidus pripučiamas 3-4 litrais anglies dvideginio dujų. Atliekant laparoskopiją, vizualizuojamas vidinis pilvo paviršius, nesunkiai galima suprasti patologijas, susijusias su išoriniais kiaušidžių, gimdos ir vamzdelių paviršiais.

Jei pilvo viduje ir ant išorinių vamzdelių paviršių yra sąaugų, jas galima atlaisvinti vienu metu. Atliekant laparoskopiją, galima patikrinti skysčio (dažniausiai metileno mėlynojo), leidžiamo per gimdos kaklelį, pratekėjimą per vamzdelius, taigi galima suprasti, ar vamzdelių vidinis paviršius yra užsikimšęs.

Baigus laparoskopiją, pilvo dujos pašalinamos, nes į pilvą patekusios anglies dvideginio dujos pacientui gali sukelti diskomfortą – peties skausmą ir pilvo pūtimą po operacijos. Paprastai tokie nusiskundimai išnyksta per 24-48 valandas.

Mikrochirurginis metodas ne visada gali būti sėkmingas gydant nevaisingumą dėl vamzdelių obstrukcijos. Pirmiausia reikia apsvarstyti galimybę apvaisinti mėgintuvėlyje, ypač pacientams, kuriems yra didelis kiaušintakių pažeidimas, tiems, kurių kiaušidžių rezervas yra mažas, arba tais atvejais, kai pacientas yra vyresnis.

Taikant apvaisinimą mėgintuvėlyje, patologija vamzdeliuose yra apeinama. Išimtis yra tik atvejai, kai ultragarsu ar gimdos plėvele matomas užsikimšęs vamzdelis, kurį vadiname hidrosalpinksu, prisipildo skysčio ir patinsta laparoskopija prieš apvaisinimą mėgintuvėlyje. Taigi, apvaisinimo mėgintuvėlyje sėkmė ir gyvų gimstamumas didėja.