Menopauzė – tai laikotarpis, kai vaisingumas baigiasi, nes pasikeičia moterų hormonų pusiausvyra. Norint pasakyti, kad moteriai prasidėjo menopauzė, turi būti praėję vieneri metai nuo paskutinių mėnesinių.
Menopauzės metu sumažėja moteriškų hormonų – estrogeno ir progestino – išsiskyrimas. Kiaušidžių funkcija sulėtėja, o ovuliacijos funkcija nėra tokia reguliari kaip anksčiau. Menstruacinis kraujavimas tampa nereguliarus ir laikui bėgant visiškai baigiasi.
Tačiau moterys nepraranda susidomėjimo seksu menopauzės metu. Priešingai, dauguma moterų dėl to jaučiasi geriau, nes nėra pavojaus pastoti.
Vidutinis menopauzės amžius yra 48–50 metų, tačiau šis vidurkis įvairiose visuomenėse skiriasi. Menopauzės amžius gali būti šiek tiek ankstesnis moterims, kurios yra nepakankamai maitinamos, silpnos, vegetariškos, pašalintos gimdos, kurių vystymasis atsilikęs įsčiose ir gyvena aukštai. Be to, rūkančioms moterims menopauzė prasideda anksčiau.
Pailgėjus žmonių gyvenimo trukmei, ilgėja ir laikas, kurį moterys praleidžia menopauzės metu. Išsivysčiusiose šalyse moterys praleidžia 1/3 savo gyvenimo. Tai yra menopauzės laikotarpis.
Mėnesinės mėnesinės yra sudėtingų funkcijų, kurių metu organizmas ruošiasi nėštumui, rezultatas. Kiaušinių vystymasis vyksta kartu veikiant smegenų ir kiaušidžių išskiriamiems hormonams.
Šie hormonai taip pat sukelia ovuliaciją, ty kiaušinėlio išsiskyrimą iš folikulo (maišelio), kuriame jis vystosi. Šių hormonų įtakoje gimdos vidus sustorėja ir ruošiasi nėštumui. Šis sluoksnis išsiskiria kaip menstruacinis kraujavimas, kai nėštumas neįvyksta. Kai mes senstame, kiaušidės taip pat sensta. Maždaug 40 metų kiaušidės mažiau reaguoja į hormoninius signalus iš smegenų ir išskiria mažiau estrogenų.
Mėnesinės tampa nereguliarios, o estrogenų lygis šiuo laikotarpiu prieš menopauzę greitai mažėja. Galiausiai, kai sustoja kiaušinėlių vystymasis ir estrogenų gamyba kiaušidėse, sustoja menstruacijos ir prasideda menopauzė. Jei mėnesinės vėluoja ilgiau nei 6 mėnesius, galutinė diagnozė nustatoma išmatuojant estrogeno ir ovuliaciją stimuliuojančio hormono (FSH) kiekį kraujyje.
Perimenopauzės sąvoka reiškia pereinamąjį laikotarpį nuo reguliarių menstruacijų iki menopauzės. Pereinamuoju laikotarpiu, vadinamu perimenopauze, ovuliacija vyksta rečiau, nes kiaušialąsčių skaičius kiaušidėse žymiai sumažėja.
Moterų paskutinės mėnesinės paprastai būna tokio pat amžiaus kaip ir jų motinos menopauzė. Nepriklausomai nuo amžiaus, moteris, kuriai buvo pašalintos kiaušidės, yra laikoma menopauze. Moterims, kurioms pašalinta gimda ir paliktos kiaušidės, mėnesinių nekraujuoja, tačiau tol, kol jų kiaušidžių funkcijos tęsiasi, menopauzė nepraeina.
Jei moteriai menopauzė prasideda iki 40 metų, tai laikoma
ankstyva menopauze .
Jei jūsų mėnesinės baigėsi, galima atlikti kelis paprastus kraujo tyrimus, siekiant nustatyti, ar jums nėra menopauzės. Menopauzė yra lėtai besivystantis procesas. Jei menstruacijos nesibaigė 6–12 mėnesių, menopauzė galėjo ir neprasidėti.
Paprastai rekomenduojama ir toliau naudoti kontracepcijos metodus, kad išvengtumėte nėštumo šiuo laikotarpiu. Menstruacinio ciklo pasikeitimas, gausus kraujavimas, kraujavimas, kuris trunka ilgiau nei įprastai, kraujavimas Jei kraujuojate dažniau nei savaitę, kraujuojate po buvimo su partneriu ir kraujavimas tarp menstruacijų, rekomenduojama pasitarti su gydytoju.
